„Manau, sunku tiksliai įvertinti žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, nes turime patekti į griuvėsius, bet manau, kad jis padvigubės ar padvigubės“, – šeštadienį atvykęs į pietinį Turkijos miestą Kahramanmarašą, žemės drebėjimo epicentrą, „Sky News“ sakė Griffithsas, praneša AFP. „Mes dar nepradėjome skaičiuoti žuvusiųjų“, – sakė jis.
Dešimtys tūkstančių gelbėtojų vis dar valo sugriautus pastatus ir statinius, o šaltas oras regione dar labiau paaštrina milijonų žmonių, kuriems po žemės drebėjimo skubiai reikia pagalbos, kančias. Jungtinės Tautos perspėja, kad mažiausiai 870 000 žmonių Turkijoje ir Sirijoje labai reikia karšto maisto. Vien Sirijoje benamiai yra net 5,3 milijono žmonių.
Pasaulio sveikatos organizacija šeštadienį taip pat paskelbė skubų prašymą skirti 42,8 mln. dolerių neatidėliotiniems sveikatos priežiūros poreikiams patenkinti ir pranešė, kad nuo žemės drebėjimo nukentėjo beveik 26 milijonai žmonių. „Netrukus paieškos ir gelbėjimo personalą užleis humanitarinės pagalbos agentūroms, kurioms bus pavesta rūpintis daugybe nukentėjusių žmonių ateinančiais mėnesiais“, – „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Griffithsas.
Turkijos nelaimių agentūra teigia, kad paieškos operacijoje dalyvauja daugiau nei 32 000 žmonių iš įvairių organizacijų visoje Turkijoje. Taip pat dirba 8 294 tarptautiniai pagalbos darbuotojai. Kinijos žemyninė dalis, Taivanas ir Honkongas taip pat išsiuntė paieškos ir gelbėjimo komandas į nukentėjusias zonas. Pranešama, kad iš viso iš Taivano buvo išsiųsta 130 žmonių, o pirmoji komanda į pietų Turkiją atvyko vasario 7 d., kad pradėtų paieškos ir gelbėjimo operacijas. Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad 82 narių gelbėjimo komanda išgelbėjo nėščią moterį, atvykusi vasario 8 d. Tarpžinybinė paieškos ir gelbėjimo komanda iš Honkongo į nelaimės zoną išvyko vasario 8 d. vakare.
Dėl Sirijoje vykstančio pilietinio karo po žemės drebėjimo tarptautinei pagalbai sunku pasiekti šalį. Šiaurinė šalies dalis yra nelaimės zonoje, tačiau prekių ir žmonių srautus apsunkina opozicijos ir vyriausybės kontroliuojamų teritorijų susiskaldymas. Nelaimės zona daugiausia rėmėsi civilinės gynybos organizacijos „Baltieji šalmai“ pagalba, o JT atsargos atkeliavo tik praėjus keturioms dienoms po žemės drebėjimo. Pietinėje Chatajaus provincijoje, netoli Sirijos sienos, Turkijos vyriausybė dėl, kaip įtariama, politinių ir religinių priežasčių delsia teikti pagalbą labiausiai nukentėjusioms vietovėms.
Daugelis turkų išreiškė nusivylimą dėl lėto gelbėjimo operacijos tempo, teigdami, kad prarado brangų laiką, pranešė BBC. Brangiam laikui senkant, liūdesį ir nepasitikėjimą vyriausybe keičia pyktis ir įtampa dėl jausmo, kad vyriausybės atsakas į šią istorinę nelaimę buvo neveiksmingas, neteisingas ir neproporcingas.
Per žemės drebėjimą sugriuvo dešimtys tūkstančių pastatų, o Turkijos aplinkos ministras Muratas Kurumas teigė, kad, remiantis daugiau nei 170 000 pastatų vertinimu, nelaimės zonoje sugriuvo arba buvo smarkiai apgadintas 24 921 pastatas. Turkijos opozicinės partijos apkaltino prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę aplaidumu, griežtai nesilaikant statybos kodeksų ir netinkamai naudojant didžiulį žemės drebėjimų mokestį, surinktą nuo paskutinio didelio žemės drebėjimo 1999 m. Pradinis mokesčio tikslas buvo padėti pastatams tapti atsparesniems žemės drebėjimams.
Spaudžiamas visuomenės, Turkijos viceprezidentas Fuatas Oktay pareiškė, kad vyriausybė įvardijo 131 įtariamąjį ir išdavė arešto orderius 113 iš jų 10-yje žemės drebėjimo paveiktų provincijų. „Mes kruopščiai nagrinėsime šį klausimą, kol bus baigtos būtinos teisinės procedūros, ypač dėl pastatų, kurie patyrė didelę žalą ir per kuriuos žuvo žmonės“, – pažadėjo jis. Teisingumo ministerija pranešė, kad nukentėjusiose provincijose įsteigė žemės drebėjimų nusikaltimų tyrimo grupes, kurios tirs žemės drebėjimo sukeltas aukas.
Žinoma, žemės drebėjimas taip pat turėjo didžiulį poveikį vietos tvirtinimo detalių pramonei. Daugelio pastatų sunaikinimas ir atstatymas turėjo įtakos tvirtinimo detalių paklausos padidėjimui.
Įrašo laikas: 2023 m. vasario 15 d.