„Manau, kad sunku tiksliai įvertinti žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių, nes turime patekti į griuvėsius, bet manau, kad tai padvigubės ar daugiau“, – sakė Griffithsas „Sky News“, šeštadienį atvykęs į pietų Turkijos miestą Kahramanmaras. žemės drebėjimo epicentras, pranešė AFP. „Mes dar nepradėjome skaičiuoti žuvusiųjų“, – sakė jis.
Dešimtys tūkstančių gelbėtojų vis dar tvarko suplotus pastatus ir pastatus, nes šalti orai regione dar labiau padidina milijonų žmonių, kuriems po žemės drebėjimo reikia skubios pagalbos, kančias. Jungtinės Tautos perspėja, kad mažiausiai 870 000 žmonių Turkijoje ir Sirijoje labai reikia karšto maisto. Vien Sirijoje benamiai yra net 5,3 mln.
Pasaulio sveikatos organizacija taip pat šeštadienį paskelbė skubų kreipimąsi dėl 42,8 mln. „Netrukus paieškos ir gelbėjimo darbuotojai užleis vietą humanitarinėms agentūroms, kurioms per ateinančius mėnesius bus pavesta rūpintis daugybe nukentėjusių žmonių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame vaizdo įraše sakė Griffithsas.
Turkijos nelaimių agentūra teigia, kad paieškose dirba daugiau nei 32 000 žmonių iš įvairių Turkijos organizacijų. Taip pat yra 8 294 tarptautinės pagalbos darbuotojai. Žemyninė Kinija, Taivanas ir Honkongas taip pat išsiuntė paieškos ir gelbėjimo komandas į nukentėjusias vietoves. Pranešama, kad iš Taivano iš viso buvo išsiųsta 130 žmonių, o pirmoji komanda į pietų Turkiją atvyko vasario 7 d., kad pradėtų paieškas ir gelbėjimą. Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad 82 narių gelbėtojų komanda išgelbėjo nėščią moterį, kuri atvyko vasario 8 d. Tarpžinybinė paieškos ir gelbėjimo komanda iš Honkongo į nelaimės zoną išvyko vasario 8 d. vakare.
Sirijoje vykstantis pilietinis karas nuo žemės drebėjimo apsunkino tarptautinės pagalbos teikimą šaliai. Šiaurinė šalies dalis yra nelaimės zonoje, tačiau prekių ir žmonių srautus apsunkina opozicijos ir vyriausybės kontroliuojamų teritorijų susiskaldymas. Nelaimės zona daugiausia priklausė nuo baltųjų šalmų, civilinės gynybos organizacijos, pagalbos, o JT atsargos atvyko tik praėjus keturioms dienoms po žemės drebėjimo. Pietinėje Hatay provincijoje, esančioje netoli Sirijos sienos, Turkijos vyriausybė dėl įtariamų politinių ir religinių priežasčių delsė tiekti pagalbą labiausiai nukentėjusioms vietovėms.
Daugelis turkų išreiškė nusivylimą lėtu gelbėjimo operacijos tempu, sakydami, kad prarado brangų laiką, pranešė BBC. Brangiajam laikui baigiantis, liūdesys ir nepasitikėjimas vyriausybe užleidžia vietą pykčiui ir įtampai dėl jausmo, kad vyriausybės atsakas į šią istorinę nelaimę buvo neveiksmingas, nesąžiningas ir neproporcingas.
Per žemės drebėjimą sugriuvo dešimtys tūkstančių pastatų, o Turkijos aplinkos ministras Muratas Kurumas sakė, kad remiantis daugiau nei 170 000 pastatų vertinimu, 24 921 pastatas nelaimės zonoje sugriuvo arba buvo smarkiai apgadintas. Turkijos opozicinės partijos apkaltino prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybę aplaidumu, griežtai nesilaikant statybos kodeksų ir piktnaudžiaujant didžiuliu žemės drebėjimo mokesčiu, surinktu nuo paskutinio didelio žemės drebėjimo 1999 m. Pirminis šio mokesčio tikslas buvo padėti pastatus padaryti atsparesnius žemės drebėjimams.
Visuomenei spaudžiant, Turkijos viceprezidentas Fuatas Oktay'us sakė, kad vyriausybė įvardijo 131 įtariamąjį ir išdavė 113 jų arešto orderius 10-yje žemės drebėjimo nukentėjusių provincijų. „Kol bus baigtos būtinos teisinės procedūros, šį klausimą nagrinėsime nuodugniai, ypač dėl pastatų, kurie patyrė didelę žalą ir aukų“, – pažadėjo jis. Teisingumo ministerija pranešė, kad nukentėjusiose provincijose sudarė žemės drebėjimo nusikaltimų tyrimo grupes, kurios tirtų žemės drebėjimo sukeltas aukas.
Žinoma, žemės drebėjimas taip pat turėjo didžiulį poveikį vietinei tvirtinimo detalių pramonei. Daugelio pastatų sunaikinimas ir rekonstrukcija turi įtakos tvirtinimo detalių poreikiui.
Paskelbimo laikas: 2023-02-15